- jievarys
- jievarỹs sm. (3a) 1. žr. jovaras: Kirsim žalią jievarį ir padirbsim laivelį Mrc. Tėvuli, paguldė tave ant jíevario suolelio Mrc. 2. tankiai suaugusios medžio viršūnėje šakos: Vanagas susuko sau lizdą jievariñ Mrc. Gražus pušelės jievarỹs Kb.
Dictionary of the Lithuanian Language.